Ūkinė bendrija
ŪB privalumai yra šie: ŪB nebūtina įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartis, joje jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali dirbti ŪB tikrieji nariai, ŪB gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, įstatymai nereglamentuoja ŪB minimalaus nuosavo kapitalo. Tačiau, steigiant šios teisinės formos įmonę, reikia įvertinti ūkinę riziką ir atsižvelgti į tai, kad ŪB yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir jos turtas neatskirtas nuo jos narių turto. ŪB gali būti dviejų teisinių formų: TŪB ir KŪB. ŪB steigimą, likvidavimą ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei bendrosios jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiamos tiek TŪB, tiek KŪB. ŪB yra kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų bendrosios jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė ūkinei komercinei veiklai vykdyti bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę. ŪB firmos varde turi būti įvardytas bent vienas jos savininkas. ŪB turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. ŪB nariu negali būti valstybės valdžios, valdymo ir valstybės kontrolės institucijos, teismai. TŪB nariu negali būti valstybės ir savivaldybės įmonės, o KŪB šios įmonės gali būti nariais komanditoriais. TŪB sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai. Pagal TŪB prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. TŪB neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos turtu. KŪB sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai. KŪB turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius. KŪB turtas atskirtas nuo komanditorių turto, o nuo tikrųjų narių turto neatskirtas. Pagal KŪB prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai – tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį perdavė KŪB. Solidarinė narių atsakomybė reiškia, kad ŪB kreditorius savo reikalavimus gali nukreipti tiek į ŪB turtą, tiek į bet kurio jos nario ar kelių jos narių turtą. ŪB steigimo ir veiklos pagrindas yra bendrosios jungtinės veiklos sutartis. Joje turi būti numatyta: ŪB pavadinimas, jos tikslai, tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, tikrųjų narių ir narių komanditorių teisės ir pareigos, tikrųjų narių ir komanditorių dalys bendrojoje nuosavybėje, pinigų paėmimo iš kasos tvarka, pajamų ir nuostolių paskirstymo taisyklės, tikrųjų narių ir komanditorių išstojimo ir pašalinimo bei naujų narių priėmimo sąlygos ir tvarka, bendrijos valdymo ir jos reikalų tvarkymo taisyklės, asmenys, įgalioti atstovauti bendrijai, bei jų įgalinimai, nutarimų priėmimo tvarka, kitos nuostatos, neprieštaraujančios įstatymams. Todėl asmenys, steigiantys ŪB, turėtų gerai parengti šią sutartį. Bendrosios jungtinės veiklos sutartį tvirtina notaras. ŪB valdo tikrieji bendrijos nariai. Kiekvienas tikrasis ŪB narys turi teisę atstovauti bendrijai bei spręsti jos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimus. Priimant nutarimus, tikrasis narys turi vieną balsą, nesvarbu, koks jo dalies bendrojoje nuosavybėje dydis. Nariai komanditoriai nedalyvauja valdant ŪB, t. y. jie neturi teisės atstovauti bendrijai bei dalyvauti priimant nutarimus dėl ŪB veiklos, išskyrus atvejus, kai toks dalyvavimas numatytas bendrosios jungtinės veiklos sutartyje.