Naujausiai paskelbta verslo idėja! Taupymo programa “10+10” Šiame straipsnyje yra aprašoma naujo tipo taupymo programa “10+10”, pateikiami jos privalumai ir nauda vartotojui bei apžvelgiamos jos perspektyvos ir galimybės. Visų pirma, reikia atsakyti į klausimą, kas tai yra? Tai speciali taupymo …Skaityti plačiau
Šiandien į interaktyvumą atsižvelgia ne tik internetinio tinklo, bet ir baldų dizaineriai. Dizainerių dėka, šiuolaikiniai baldai tampa ne tik funkcionaliais, patraukliais, bet ir įdomiais, pramoginiais, sąveikaujančiais su konkrečiu savininku.
Dizainerė Daniel Sobik (Danielle Sobik) sugalvojo interaktyvią sofą, kuri sąveikauja su žmonėmis, priklausomai nuo to, kaip ir kas ant jos sėdi. Jų esmė tokia: jeigu ant sofos niekas nesėdi, tuomet jos apmušalas yra tradicinės ir tinkančios prie bet kokio interjero tamsiai mėlynos spalvos.
Sunku formuoti ir skatinti vartotojų lojalumą šiuolaikinėmis sąlygomis, kai yra didelė konkurencija ir rinkos perpildymas, kai nėra prekių/paslaugų deficito, tačiau yra klientų deficitas. Daugelis kompanijų šiam tikslui pasiekti naudoja įvairias lojalumo, nuolaidų kaupimo programas, tuo stengiamasi pritraukti naujus klientus ir išlaikyti senus. Tačiau banaliais kuponais ir dovanomis klientų taip lengvai nepriviliosi. Tokia taktika veikia tik tuos klientus, kurie lengvai pereina nuo vieno pardavėjo prie kito, pasiūliusio mažesnę kainą. Ši taktika mažai tesusijusi su tikru lojalumu ir prisirišimu prie vieno brando. Šiandien rinkodaros specialistai siūlo ;ieškoti individualaus priėjimo prie kliento.
Strateginis investicijų planavimas, kaip ir verslo planavimas bendrai, pradedamas atsakant į tris klausimus:
– Kokioje situacijoje esame dabar?
– Ką norime pasiekti?
– Kaip ketiname tai pasiekti?
Į pirmąjį klausimą „Kokioje situacijoje esame dabar?” galima atsakyti pasitelkus SWOT analizę (angį. žodžių trumpinys: Strengths – stiprybės, Weaknesses – silpnybės, Opportunities – galimybės, Threats – grėsmės). Kritiška savianalizė leidžia įvertinti savo paties stipriąsias ir silpnąsias puses, o galimybės ir grėsmės atskleidžiamos analizuojant išorinę aplinką.
Investavimo sprendimas – tai sprendimas paskirstyti išteklius (finansinius, kapitalo, darbo jėgos ir kt.) konkretiems projektams įgyvendinti taip, kad ateityje būtų gautas pelnas ar kitokia siekiama nauda. Savo esme investavimo sprendimai nesiskiria nuo kitų sprendimų, pavyzdžiui, versle priimamų nefinansinio pobūdžio sprendimų.
Alternatyvos, tikslas ir bendras vertinimo matas yra trys būtinos investavimo sprendimo priėmimo sąlygos.
Priklausomai nuo investavimo objekto investicijos skirstomos į kapitalo investicijas ir finansines investicijas:
Kapitalo investicijos – tai investicijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti. Kapitalo investicijos yra investicijos į gamybą, įsigyjant arba padidinant vertę turto, kuris bus naudojamas ilgą laiką versle, gaminant prekes arba teikiant paslaugas. Kapitalo investicijos būtinos tiek pradedant, tiek ir plečiant verslą. Įprasti ilgalaikio turto pavyzdžiai yra žemė, pastatai, gamyklos, įrenginiai, mašinos. Kuo didesnės kapitalo investicijos, tuo spartesnis ekonomikos augimas. Ilgalaikis turtas, kuriam yra skiriamos kapitalo investicijos, gali būti materialusis arba nematerialusis.
Investicijos – tai piniginės lėšos ir kitas finansinis turtas bei materialusis ir nematerialusis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno arba kitą rezultatą. Dauguma investuotojų investuodami tikisi ateityje iš investicijos gauti pelno ar pajamų. Kartais investuojama siekiant socialinių, ekologinių, administracinių ar kitų tikslų, kurie tiesiogiai nėra ekonominiai, tačiau per ilgesnį laikotarpį lemia ekonomikos perspektyvą. Pavyzdžiui, kai kurios valstybės investicijos daromos siekiant socialinių tikslų (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinant valstybės funkcijų įgyvendinimą (gynybos, šalies valdymo, kontrolės ir kt). Tačiau visuomet yra nemaža rizika, kad investicijos, kurios grindžiamos kitokia nei ekonomine motyvacija, iškraipo ekonomiką ir lemia atskirų jos segmentų nesubalansuotume.
Sėkmingo verslo pagrindai visada yra tie patys. Apie tai parašyta tūkstančiai knygų ir nesuskaičiuojama galybė straipsnių, tačiau galiausiai jie visi grįžta prie vienos išvados, vadinamu „didžiuoju penketu”.
Pirma, produktai bei paslaugos turi būti idealiai pritaikyti esančiai rinkai, jie turi atitikti žmonių norus ir poreikius, žmonės turi norėti už tai mokėti. Produktus ar paslaugas, kai jų paklausa sumažėja, reikia greitai keisti.
Jei norite, kad produktas ar paslauga rinkoje sėkmingai pirmautų, jie turi turėti konkurencinį privalumą, arba pranašumo sritį, kuri išskirtų juos iš kitų produktų ar paslaugų.
Jei planuojate pelningai prekiauti savo produktais ar paslaugomis, jie turi būti unikalūs, geresni už kitus produktus ar paslaugas. Jie turi turėti tam tikrų privalumų, kurie išskirtų juos iš visų kitų rinkoje siūlomų panašių prekių.
Visas verslo pergales lemia naujovės: geriau, pigiau, greičiau ir veiksmingiau, nei rinka siūlo šiandieną
Piteris Drukeris knygoje „Inovacija ir verslininkystė“ (Peter Drucker, „Innovation and Entrepreneurship“) aptaria pagrindinius septynis verslo naujovių šaltinius. Jis siūlo keletą idėjų, kuriomis pasinaudoję galite atnaujinti ir savo verslą, ir gyvenimą apskritai.
Klientai visada siekia patenkinti savo interesus: jie ieško didžiausios kokybės už mažiausią kainą.
Klientai rinkdamiesi prekes ir paslaugas skaičiuoja. Jie siekia kuo daugiau įsigyti ir kuo mažiau išleisti. Jie visada stengiasi gauti prekes greičiausiu ir lengviausiu būdu, tiesiog dabar, be to, pačia žemiausia kaina.
Verslo tikslas yra suformuoti ir išlaikyti savo klientūrą.
Daugelis žmonių mano, kad verslo tikslas yra gauti pelną. Tai gali būti verslo naujoko ar į verslą investuojančio žmogaus tikslas, o tikrąjį verslo tikslą gerai iliustruoja toks pavyzdys: įsivaizduokite, kad verslininkai kiekvienais metais turi stoti prieš teisėją ir apsiginti, kad gautų leidimą dirbti toliau. Tuoj išaiškėja, kad vien „pelno darymu” įmonės veiklos pateisinti negalima.
Ne visada karjera puikiausiai sekasi tam, kuris jos siekdamas atiduoda visas jėgas. Tereikia nepastebėti nedidelių, bet reikšmingų smulkmenų, ir jos tampa tais mažais kelmais, kurie nuverčia visą triūso vežimą. Pažiūrėkite, gal kuri nors klaida nesvetima ir jums?
Žmonės sako, kad pusvalandis gero juoko atstoja kilogramą sviesto. Taigi dažniau juokis, pavyks sutaupyti!
Septintokas atėjo pas gydytoją ir sako:
– Daktare, siūlau jums biznį.
– ?!
– Man atrodo, kad aš susirgau užkrečiama liga. Duokit man Šimtą litų ir aš apkrėsiu visą klasę…Skaityti plačiau
Liaudies išmintis byloja (tarsi specialiai verslininkams)…
Biznis (t.y. verslas) vieną ponu padaro, kitą ožio ragan suvaro.
Ilgos dienos darbininkės, trumpos — pletkininkės (t.y. gandininkės, gandu nešiotojos).
Ant Dievo atsidėk (t.y. Dievu pasikliauk), bet ir pats rankas sudėjęs nesėdėk.
Jeigu tu prekiautojas, investuok savo pinigus į geriausią įmonę, parduodančią tau savo prekes. Jeigu tu statybininkas, pirk žemės. Jeigu tu inteligentas ir nieko neišmanai apie prekybą bei komerciją, įsigyk valstybinių vertybinių popierių. Visada, jeigu įmanoma, tapk dalininku to verslo, kuris greta. Pirk tai, ką gali matyti savo akimis. Pirmoji taisyklė teigia, kad, norint išsaugoti savo pinigus ir su jais užsidirbti pinigų, reikia imtis ne tik to, kas tau siūloma, bet ypač to, ką išmanai tu pats. Kiekvieno žmogaus pinigai yra pavojuje. Būk apdairus.
1. ; Sugalvok ką nors nauja. Turi aiškiai Įsivaizduoti, ką ketini pasiūlyti rinkoje. Pradžioje pagaminti prekę, o paskui galvoti, kaip ją parduoti — didžiulė klaida. Pirmiausia nuspręsk, kokias prekes galima parduoti iš to, ką galėtumei padaryti, ir tik po to imkis tai daryti.
2. Nebijok konkurencijos. Neverta numoti ranka, jei tai, ką sugalvojai, jau daro kitas. Atmink, kad yra trys galingi ginklai prieš konkurentus: kokybė, kaina, reklama.
3. Kokybė — tai ne tiktai geras daiktas ar puiki paslauga. Kokybė — tai vartojamųjų ypatybių visuma. Juk pirkėjui reikia ne šiaip sau daiktų — pirkėjas nori patenkinti savo poreikius. Kaip tik poreikių tenkinimas kainuoja pinigus ir duoda didžiausią naudą.
Viskas prasidėjo labai paprastai. 1975 m. Bilas Geitsas su savo draugu Poliu Albukerke (Naujosios Meksikos valstija) įsteigė „garažinę” firmą „Microsoft”. Ji ir dabar taip vadinasi, bet, aišku, nebetelpa garaže ir tapo stambiausia kompiuterinių programų gamintoja, o Bilas Geitsas su savo 8,2 milijardo dolerių turtu — svarbiausiu jos akcininku ir, be to, vienu iš pačių turtingiausių Amerikos žmonių.
Apie verslus ir verslininkus sklando daugybė legendų, kuriose prasimanymai susipynę su tiesa. Čia aptariama keletas mitų, kurie dažnokai klaidina busimus verslininkus.
Neapolio centre vienas kirpėjas atidarė kirpyklą. Norėdamas prisivilioti daugiau klientų ir konkuruoti su netoliese esančia kirpykla, jis iškabino tokį skelbimą: „Kam jums už kirpimą mokėti 200 lirų, jeigu aš kerpu už 100?”
Kitą dieną senosios kirpyklos lange pasirodė skelbimas: „Pataisome 100 lirų kainuojantį nevykusi kirpimą taip, kad jo nebelieka nė žymės!”
JAV verslo pasaulyje per ilgą laiką susiklostė tam tikros dalykinio bendravimo taisyklės, kurių griežtai laikomasi, nes jos padeda taupyti negrąžinamą vertybę — laiką. Nesilaikantis šių taisyklių verslininkas iš karto parodo, kad verslo reikaluose jis naujokas, vadinasi, ne itin patikimas partneris.
Šių taisyklių rinkinys, žinoma, yra ištisas kodeksas, tačiau pradedančiam verslininkui pravartu žinoti bent svarbiausias. Juo labiau kad jomis galima pasikliauti bendraujant ne tik su JAV, bet ir su kitais Vakarų partneriais. Štai tos taisyklės:
Sunkios ekonomikos sąlygos paprastai paspartina žmonių energijos ir sumanymų prasiveržimą. Rinkos ekonomikoje drąsiai veikia nepriklausomi ūkio subjektai — kapitalo arba savo sugebėjimų savininkai — kurie:
— naujoviškai mąsto,
— už veiksmus rinkoje atsako savo turtu,
— savarankiškai veikia, nes jų veiksmus skatina turtiniai ir kiti interesai.
Todėl smulkusis verslas būdingas daugeliui šalių. Statistika liudija, kad išsivysčiusiose šalyse 80-85% bendro įmonių skaičiaus sudaro mažos įmonės — smulkios ir vidutinės firmos.
Bendra išvaizda pasako apie žmogų daugiau nei žodinis bendravimas. Taip jau yra gyvenime, kad apie žmones sprendžiame pirmiausia iš išvaizdos, nes kaip tik pirmasis įspūdis dažnai daug lemia.
Nustatyta, kad 55% to, ką žmonės žino vieni apie kitus, yra pagrįsta pastebėtais ir interpretuotais nežodiniais signalais. Tokie signalai yra pateikiami vaizdu ir susideda iš dviejų dalių:
– aprangos,
– kūno kalbos.
Jei vairuotojams būtų keliami reikalavimai, panašūs į tuos, kurie keliami programuotojams, jis skambėtų taip…
Skelbimas – siūlome darbą vairuotojui
Nepalietiška sėkmės tantra. Instrukcija jūsų tolesniam gyvenimui:
Duokite žmonėms daugiau, nei jie tikisi. Ir darykite tai su džiaugsmu.
– Ši taisyklė ypač tinka prokurorams, boksininkams ir prostitutėms.
Tikėkite meile iš pirmo žvilgsnio
– Bet kokiu atveju visada turite antrąjį žvilgsnį
Dešimt knygų, kurių niekas nepirktu:
10. “Kaip išleisti milijoną”
9. “Etiketas viešajame transporte”
Anekdotai:
– ; ;Na, kaip reikalai jūsų firmoje?
– ; ;Na, kaip tau čia pasakius… Direktorius perka loterijos bilietus.
Darbuotoju rekomendacijose vartojami žodžiai ir tikrosios jų reikšmės:
* PUIKŪS REPREZENTACIJOS ĮGŪDŽIAI….Geba malti šūdą
* GERI KOMUNIKACIJOS ĮGŪDŽIAI……..Visą darbo laiką plepa telefonu
* GERAS DARBUOTOJAS………………Yra ir blogesnių
Anekdotas: Interviu su milijonieriumi:– Sakykit, kas jums padėjo užsidirbti tiek pinigų?– Kantrybė, tik kantrybė!– Bet mes juk žinome daugybę dalykų, kur jokia kantrybė nepadėtų. Tarkim, jei nešiotum vandenį rėtyje, tai kad ir kiek besistengtum, vandens neprineštum.– Kodėl gi ne? Tereikia …Skaityti plačiau
Anekdotas Susitinka du benamiai šiukšlyno pakraštyje. – Krizė, – sako vienas. -O kas tai yra ? – klausia kitas. – Na štai, ar turi pažįstamų verslo magnatų?, – teiraujasi pirmasis -Ne -Tai dabar turėsi!
Istorija
Kovo 1 d. Valio mums pasiūlė gerą sutartį! Statysime dvylikos aukštų gyvenamąjį namą! Iš džiaugsmo išgėrėme dvi dėžes alaus.
Kovo 2 d. Užsakovui nepatinka, jog baigsime tada, kai baigsime. Jis prašo konkretesnių terminu. Tamsūs žmonės užsakovai, jie visiškai neišmano šiuolaikinių technologijų.
Pradedi verslą nuo nulio? Pirmus metus atrodysi štai taip
Atleido? Kažkur tu vis tiek esi reikalingas.
Kaip vertinsime padarytą pažangą?
Planavimas gali būti beprasmiškas ir netikslingas, jeigu nežinosime, ar pasiekėme tai, ko norėjome, t. y. ką susiplanavome pasiekti. Štai čia atsiranda grįžtamojo ryšio tarp planų ir faktinių rezultatų poreikis. Grįžtamasis ryšys – tai kontrolė. Planavimas ir kontrolė yra labai glaudžiai susiję.
Kaip ten pateksime? (tikslų pasiekimo kelias)
Atsakymas į šį klausimą – tai kelio tarp pirmojo klausimo (esama įmonės padėtis) ir antrojo klausimo (tikslai) ; ;nusakymas. Į šį klausimą geriausiai atsako įmonės verslo planas (jis kartu apima ir esamos padėties bei tikslų apibrėžimą).
Kur einame, arba kuo norime tapti? (tikslų suformulavimas)
Seneka yra pasakęs: „Laivui, nežinan čiam, kur plaukti, nėra palankaus vėjo“. Kiekvienos įmonės vadovams labai svarbu turėti įmonės viziją, t. y. žinoti, kokias verslo pozicijas įmonė tikisi užimti.
Kas esame? (įmonės SWOT analizė)
Pagrindinis įmonės veiklos ekonominių ;ir ;kitų ;ypatumų ;analizės ;tikslas – ; atsakyti ; į ; klausimą, ; kokia ; iš ; tikrųjų yra įmonės veikla ir sąlygos šiai veiklai plėtoti. Vietą geriausiai nusako įmonės pozicija konkurentų atžvilgiu. Konkurencinio pranašumo įgijimas, kitaip tariant, konkurencinė strategija – tai pagrindinė strategijos sudedamoji dalis. Įmonės vidinės stiprybės ir silpnybės bei išorinės aplinkos grėsmių ir galimybių analizė (dar vadinama SWOT arba SSGG analize) leidžia įvertinti įmonės padėtį, o svarbiausia – nustatyti sritis, kurias reikėtų tobulinti, atskleidžia išorinės aplinkos galimybes, kuriomis reikia pasinaudoti, bei pavojus, kurių būtina išvengti ar daryti jiems įtaką siekiant tikslų.
